pakajingas

×pakajìngas, -a adj. (1) K, J, pakãjingas (1); R 1. taikus, ramus: Mūsų paršai pakajìngi ir neįvieluoti Skr. Palaiminti pakãjingieji DP534. Duos tau apturėti pakajingą širdį Mž157. Šitie žmones pakajingi yra BB1Moz34,21. Idant pakajingą ir kvešingą gyvatą vestumbim Vln41.

pakajìngai adv., pakãjingai DP572: Šventa dvasia ... ne tokiu išgąstingu alba baisu būdu, net pakajingai ir maloningai stojos ... duota BPII142.

2. be baimės, be rūpesčio, be nerimasties: Čia aš sau pakajìnga esu Trg. Gali būti pakajingas – niekas tau nieko čia nedarys Gr. Būk pakajìngas, nupirksiu Pgg. Numirė pakajingoje senatvėje CII559. Tau, mergyte, labąnakt, miegok pakajinga! RD155.

pakajìngai adv.: Kad spietlius jau susimetė ir pakajingai gulia, tai jį tujau susemkiat gražiai S.Dauk. Aš tau duodu, mergužyt, labą naktužėlę, tau, mergyte, labąnakt, miegok pakajingai! KlvD286.